ekonomika_0001_dr
Dalius Rupeika. Socialinė politika Lietuvoje (1 dalis)
2011-02-23
PDF Spausdinti El. paštas



arba kaip padaryti taip, kad ji neliktų valdžios podukra, bankų įkaite ir netaptų neišsipildžiusių lūkesčių vaiduokliu

 

„Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“. Aristotelis

 

Dvidešimt metų įvairių spalvų Lietuvos valdžios socialinę politiką stengėsi įsprausti į neoliberalų ir neokeinsistų skleidžiamų teorijų Prokrusto lovą.

Mūsų provincialaus mąstymo politikieriai išmąstė savaip – kas nepriklauso pseudoelito kastai – turi emigruoti arba „dirbti už maistą“.

 


 

„Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2020 metų ilgalaikėje strategijoje “ – dokumente, kuriuo dabar vadovaujasi valstybės ūkinę raidą lemiantys valdininkai, gausu vertų dėmesio įžvalgų ir išvadų. Visas jas galima rasti Ūkio ministerijos tinklapyje, tačiau, socialinės politikos požiūriu, šis dokumentas atrodo tragikomiškai paradoksliai ir priskirtinas veikiau aforizmų rinkinio nei integralios strateginės minties žanrui.

Fragmentiškas, kaleidoskopinis, o ne mozaikinis socialinių klausimų teorinis nagrinėjimas, jau nekalbant apie praktinius veiksmus, yra liūdna Lietuvos realija.

Nemanau, kad taip yra atsitiktinai – juk trys, net ir „Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2020 metų ilgalaikės strategijos“ sudarytojų, atsovauja kitos valstybės bankams.

Visuminio (holistinio) požiūrio socialiniais klausimais nebuvimu mūsų valdžių veiksmuose galima paaiškinti ir tai, kodėl socialinio saugumo, savivertės ir gyvenimo perspektyvų matymo srityje mes netoli pažengėme nuo gūdžių sovietinių laikų, kai visa tai neva „duodavo“ vienintelės galimos partijos skleidžiami mitai.

Kokie gi instrumentai galėtų suteikti mūsų socialiniam-ūkiniam kompleksui žmogiškąjį pavidalą?

 

 

ŠEŠIOS PAGRINDINĖS SOCIALINIO-ŪKINIO KOMPLEKSO SUDEDAMOSIOS DALYS, KURIŲ AKIVAIZDŽIAI TRŪKSTA MŪSŲ GYVENIME

 

 

Darbo vietos kokybė.

Kas apskritai yra darbo vieta? Kodėl ji tokia svarbi? Kuo matuojama jos kokybė?

Apie tai šiek tiek vėliau, o pradžioje sutikim, kad ne „firma“, „kompanija“ ar „ūkio subjektas“ kuria BVP.

Jį kuria Jos Didenybė Darbo vieta. Jos centre, žinoma, Žmogus – nesvarbu, samdomas jis darbuotojas ar verslininkas.

Darbo vieta nėra vien „kažkoks“ taškas, kurį užima „kažkoks“ žmogus. Ją sudaro ištisas kompleksas socialinių, teisinių, ūkinių ir moralinių saitų, kokybinėmis, pabrėžiu - kokybinėmis kategorijomis jungiančių Žmogų su kitais Žmonėmis, su visuomene, su Tauta ir Valstybe.

Būtent todėl kokybinė darbo vietos išraiška čia ir yra visų svarbiausia.

 

Šeimos įmonės statuso įteisinimas.

Lietuvių mentalitetas yra individualistinis – kolektyvinis. Geriausiai lietuviui kaip asmenybei jis leidžia atsiskleisti šeimoje. Šeimoje mes atrandame savirealizacijai būtinas paskatas ir motyvus.

Idealiausias verslas šiuo požiūriu yra šeimyninis. Čia nėra svarbi begalinė plėtra. Svarbesni yra stabilumas, lankstumas ir perimamumas. Be to, šeima - tai paveikiausia verslumo skatinimo mokykla.

Specialus statusas tokiai įmonei reikalingas tam, kad ji galėtų veikti be perteklinių biurokratinių procedūrų ir formalumų, be to, jos specifika būtų teisiškai integruota į visą socialinę-ūkinę sistemą.

 

Verslo rizikos draudimas.

Tai vienas svarbiausių verslo, taip pat ir šeimyninio, veikimo atramos taškų.

Verslo rizikos draudikai yra tas barjeras, kuris skiria pamatuotą riziką nuo neapgalvotų žingsnių. Kartu su tikrais – veikiančiais valstybės interesų lauke - bankais, konsultacinėmis įstaigomis ir kitomis finansinio serviso struktūromis, draudikai sudaro pilnavertę verslo finansinio aprūpinimo sistemą.

Neišplėtota verslo draudimo paslauga yra esminis smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi stabdis.

 

Žemosios grandies gamyba.

Aukštosios technologijos kuria didelę pridėtinę vertę. Tačiau jos nėra imlios žmogiškiesiems ištekliams. Net ir išsivysčiusiose šalyse dirbančių aukštųjų technologijų srityse darbuotojų skaičius nuo visų dirbančiųjų toje šalyje retai tesudaro 20 nuošimčių.

Žemosios grandies gamybos įmonės, nekuria didelių verčių (nors vis tiek yra rentabilios), tačiau, sukurdamos darbo vietas, jos apsaugo visame ūkyje sukurtas vertes nuo neefektyvaus panaudojimo – pašalpų, išmokų ar kitokio perskirstymo ir nuima socialinių įtampų pikus.

 

Regioninė politika.

Lietuva maža savo teritorija. Jos didybė glūdi kituose dalykuose.

Vienas tų dalykų – regioninis savitumas.

Tačiau nevienodas valdžios dėmesys atskiroms savo valstybės dalims, arba tiksliau to dėmesio nebuvimas, sukuria fatališkus netolygumus, kai žmonės priversti palikti gimtąsias, ištisų kartų puoselėtas vietas, ieškodami savo vietos gyvenime – sostinėje, užjūriuose, o neretai ir dugne. Nes normaliam gyvenimui jų gimtinėje nėra pakankamų sąlygų – profesijų įsigyjimo įstaigų, darbo vietų, galimybių sportuoti ir lavintis, pramogų.

 

Valstybinis investicijų ir plėtros bankas.

Dabar visos valstybinės programos remiasi Europos sąjungos siūlomomis plėtros kryptimis arba iš kitų šalių valdomų bankų norais.

Geriausias viešas tokios sistemos neveikimo pavyzdys – Būsto renovacijos programa. Iš esmės teisinga ir perspektyvi idėja subliūško dėl to, kad Valstybė neturi reikiamų finansinių instrumentų, galinčių užtikrinti labai specifinio vietinio projekto įgyvendinimą.

Visos viešojo sektoriaus bei ūkio subjektų, kurių akcinio kapitalo daugiau kaip 30 proc. sudaro Valstybės dalis, lėšos turi būti saugomos Valstybiniame investicijų ir plėtros banke.

Pagrindiniu akcinininku tokiame banke turėtų būti Valstybė – 51%, o likusią akcijų dalį išpirktų instituciniai ir privatūs investuotojai.

 

Visi šie būdai yra tampriai vienas su kitu susiję, net persipynę, tačiau jų pagrindinė – visuminė - užduotis yra aptarnauti Darbo vietą, t.y. suteikti jai kokybę.

Be to, visa tai, negali veikti ir be dar platesnio konteksto – dorovinio. Pateiktoje schemoje yra padaroma prielaida, kad dorovinė terpė egzistuoja a priori. Jos puoselėjimas yra kitų svarbių tyrimų objektas. Visgi, Regioninė politika ir Šeimos verslas doroviniais imperatyvais turėtų būti grindžiami lygia dalimi su ūkiniais.

Pateiktos sudedamosios yra ne tik trūkstamos grandys socialinės raidos ir ūkio harmonizavimo grandinėje. Jos gali tapti esminiais socialinio-ūkinio komplekso pertvarkos ramsčiais, sujungiančiais asmeninės iniciatyvos ir kolektyvinio bendradarbiavimo modelius į naują – lietuvišką sėkmės sistemą.

 

Apie kiekvieną šių sudedamųjų dalių plačiau – „Tautos balse“. Laukite tęsinio.

Share

Komentarai

+2
Zinovijus, 2011-02-27 18:04
Vienas politinis vos-ne-prostitutas iš valdžios gyrėsi: bet už tai mumspavyko išsaugoti bankinės-finansinės sistemos stabilumą...".
Už ką jam Švedijos-Danijos bankai nepaprastai dėkingi. Bet lietuviams kas iš to, kad atlyginimai dvigubai sumažėjo (kas dar turi darbą) o kainos išaugo, taip , lyg stabilumo niekas nebūtų siekęs.
+1
turbo, 2011-02-26 20:02
Pagaliau - ledai ekonominėje mintyje sugurgždėjo
Follow us on Twitter


ISSN 2029-7866  | © 2011 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos


Tautos balsas - žinios Lietuvai. Patriotinis interneto portalas. Lietuviai - Lietuvai!
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis